ve

1 vè prt. BzF196, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; L, Rtr 1. štai, ana, va (ką nors rodant, nurodant): Vè šis kelio meistras Brt. Vè kaip šuo šoka Šv. Vè kokios rankos – kai nabaštiko Čk. Vè kur pinigai J. Vè kur jis palindo Vlkv. Vè kur bitis lenda a kamanė Klm. Kad ir nerandi, o vè kur stovėjo Šn. Vè kur padėtas peilis, ar nematai? Snt. Pro vè kur važiuokit ir nuvažiuosit Vrn. Vè kur, eikita tiesiai, kur tos triobos PnmŽ. Vè jau ir vėl sninga Trg. Žiūrėk, vè ir jis ateina Vdk. Ot davė jam, tai davė – ir per še kur, ir per vè kur! Lkš. Vè vè, šeškas per kiemą bėga! Šk. 2. štai (pabrėžiant ką, atkreipiant dėmesį į ką): Vè jis Kaune baisiausius mūrus turi išsistatęs Grš. Vè kiek išbuvau [ligoninėje], jau keturias savaites Jd. Vè, ka ne smertis, i paliko gyvas Nmk. Toki vè vaikai apie mergas šneka Jd. Vyrai vè iškinkinėja arklį DrskŽ. Agurkai – vè pasodinau ir neapdygo Ml. Kiek aš darbo turu, o vè – sėdu Bt. Veizėk vè, ana nevalgo Šv. Šitą ve laišką gavome prieš šliūbą LzP. O ir išaušo ve tokia aušrelė, o ir užgimė ve toksai bernelis JD942.